Kadaise vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche pasakė: „Kas mūsų nenužudo – daro stipresnius.“ Taip jau pasaulis (šiuo atveju – dažniausiai aplinkybės ir festivalių organizatoriai) surėdė, kad kai kurie festivaliai iš mažų open airų virsta gigantiškais renginiais, kai kurie gyvuoja  dešimtmetį, bet vis dėlto ištaria „sudie“, priversdami gerbėjus nubraukti sūrią ašarą. Manau, jog visiems praėjusiais metais teko išgirsti apie […]Skaityti daugiau

Karklė. Yra tie, kurie ten važiuoja kasmet, ir tie, kurie iš principo niekada nevažiuos. Pastariesiems gyvenimas galbūt kada nors įrodys, kad kiekviename feste galima rasti ką nors nuostabaus, jei nebūsi toks išdidus snobas ir nustosi formuotis nuomonę iš to, ką „Facebooke“ komentuoja buvęs bendraklasis-poetas, share’inantis „The Smiths“ gabalus. Dar platesniam akių atvėrimui galiu pateikti potencialias priežastis, kodėl verta nors kartą […]Skaityti daugiau

Nors kartas nuo karto išgirstu burbtelint, kad Lietuvoje elektroninės muzikos kultūra yra nedidelė, aš, nebūdama šios scenos didele gerbėja ir žinove, suskaičiavau tris didelius elektroįvykius vien praėjusį savaitgalį – „Ant bangos“, „DT camp“ ir mano aplankytoji „Yaga Gathering“. Tuo tarpu dar prieš savaitę ir dvi buvo „Sūpynės“, „Radistai Village“ bei „Funikulierius“. Taigi, mano akimis, šiame krašte vien […]Skaityti daugiau

Visi straipsniai apie „Sūpynes“ prasidėjo taip pat, bet važiuojame. Žinodami „Sūpynių“ situaciją – nesėkmes, mirtis ir praėjusių metų tundrą – nors kartą turėjote pagalvoti, kad tai – pabaiga. Juk Lietuvoje kada nors miršta (idėjiškai arba iš tikrųjų) visi festivaliai. Be to, švelniai tariant, keblu vilkti paliegusį, praėjusiais metais sunkiai dūsavusį šunį. Bet štai, šeimininkai, panašu, […]Skaityti daugiau